2015-02-04 parašė meilune
Aišku, kas mane pažįsta, tai “prakvipo” man tik graži frazė, nes
juk neturiu uoslės. Bet Tadas tiek susižavėjęs kvėpė orą, jog atrodė,
kad ir aš tai jaučiu. Mes pagaliau pasiekėme savo tikslą. Reikėjo net
kelis kartus paprašyti Tado, kad man įgnybtų, nes nebuvau tikrai ar tik
kartais nesapnuoju. Miestas toks gražus, šiltas, žalias, žydintis. Bet
apie viską iš eilės.
Labiausiai jaudinausi šioje kelionėje kaip ją ištvers Arutis ir ar niekur nevėluosime. Taigi Arutis laikėsi labai neblogai, tik keliose vietose jau netekęs kantrybės liejo širdį labai garsiai ir kiek tik plaučiai leidžia. Labiausiai nenorėjo būti prisegamas. Iš pradžių tai buvo kaip atrakcija, bet antrame lėktuve ėmė nervinti, o trečiame tai buvo sutinkama su isterija. Bet išgyvenome, išgyveno ir kiti keleiviai :). Iš esmės žmonės visur buvo labai draugiški. Kadangi Aras labai mėgsta bendrauti, tai jam dėmesio netrūko. Su juo ir žaidė, ir kalbino. Ypatingai jis patiko visoms stiurdesėmes bei stiurdams :). Kelionė neprailgo, nors užtruko apie 30 valandų. Ašb jaučiausi labai puikiai, o štai Tadas nervavosi ir bijojo. Nors aukštis jam patinka, bet kilti ir leistis jbijojo paniškai. Pirmą skrydį Aras pramiegojo beveik visą, bet jis truko tik 2,5 val. Sekančiame skrydyje nors turėjome nusipirke, tik dvi vietas, mus persodino taip, kad turėtume tris vietas ir netgi pritvirtino specialią kūdikiams skirtą lovytę. Skrydis truko 13 valandų, tad buvo labai gerai, kad Aras galėjo atsigulti bei geriau išsimiegoti. Tokiu būdu ir mes galėjome kažkiek patogiau snūstelėti. Trečiame lėktuve mes iš pradžių turėjome kaimynų, kurie po pakilimo išgąsdinti Aro riksmų kažkur pabėgo, tad vietoje dviejų turėjome keturias bei galėjome netgi kažkiek išsitiesti. Tad tos mažylio isterijos šiek tiek ir pravertė. Atskridome labai vėlai, visas muitines praėjome lengvai, gal dėl to, kad Aras oro uoste vėl laidė gerklę, nes niekas neleido daryti “tapu tapu” (būtų prabėgęs muitinę kaip nelegalas).
Po skrydžio susiradę taksi greitai atsidūrėme vietoje, kurią rezervavome iš anksto per airbnb.com (geriausias puslapis susirasti tokią nuomą kokios reikėjo mums). Tai trumpalaikė nuoma pas žmogų. Šiek tiek netvarkinga, bet labai vietinė ir jauki. Mūsų kambarys su didele lova, tad puikiai joje telpame trise. O daugiau kaip ir nieko nereikia. Tačiau šeimininkas labai draugiškas, o vakar jau galėjome ir normalesnę vakarienę pasidaryti. Labai nusibodo visoks greitas maistas. Nesame prie jo pratę ir nelabai žavimės, tad šioje vietoje reikėjo šiek tiek pakentėti. Tačiau dabar kai turime virtuvę, galime ir normaliau pavalgyti :).
Vakar visa diena buvo velniškai užimta. Kėlėmės ir šiek tiek turėjome laiko, bet neturėjome interneto, tad užstrigo visi planai. Vis dėlto nuvykę į miestą įsigijome mobilias korteles, susitvarkėme su banku bei kitokius būtinus reikalus atlikome, o paskui kol Aras snaudė vežimėlyje apėjome pusę centro parkų. Gera buvo vaikščioti tose vietose, kurių nuotraukas žiūrėdami taip neseniai tik varvinome seiles. Miestas daug gražesnis nei nuotraukose. Oras karštas, bet ne per daug. Jautėmės labai patogiai. Išskyrus vargšes mano kojas, kurias dabar velniškai skauda, o šiandien diena, kai turėsime aplankyti daug nekilnojamo turto vietų, nes ieškome ilgalaikės nuomos. Bet kas tas skausmas, kai oras tobulas, aplinka primena rojų, o žmonės visur tokie draugiški bei malonūs.
Aišku, esame pavargę, turime dar daug reikalų sutvarkyti kol įsikursime kažkur ir bent kiek atsipalaiduosime, bet esame užsispyrę ir nusiteikę kovoti už mūsų šeimos gerovę :)…
Kol kas tiek, šiandien laukia dar labiau užimta diena, Bet tikiuosi, kad greitai vėl parašysiu.
Sėkmės jums ir neužmirškite mūsų bei pasidalinkite informaciją kaip sekasi jums ;).
Labiausiai jaudinausi šioje kelionėje kaip ją ištvers Arutis ir ar niekur nevėluosime. Taigi Arutis laikėsi labai neblogai, tik keliose vietose jau netekęs kantrybės liejo širdį labai garsiai ir kiek tik plaučiai leidžia. Labiausiai nenorėjo būti prisegamas. Iš pradžių tai buvo kaip atrakcija, bet antrame lėktuve ėmė nervinti, o trečiame tai buvo sutinkama su isterija. Bet išgyvenome, išgyveno ir kiti keleiviai :). Iš esmės žmonės visur buvo labai draugiški. Kadangi Aras labai mėgsta bendrauti, tai jam dėmesio netrūko. Su juo ir žaidė, ir kalbino. Ypatingai jis patiko visoms stiurdesėmes bei stiurdams :). Kelionė neprailgo, nors užtruko apie 30 valandų. Ašb jaučiausi labai puikiai, o štai Tadas nervavosi ir bijojo. Nors aukštis jam patinka, bet kilti ir leistis jbijojo paniškai. Pirmą skrydį Aras pramiegojo beveik visą, bet jis truko tik 2,5 val. Sekančiame skrydyje nors turėjome nusipirke, tik dvi vietas, mus persodino taip, kad turėtume tris vietas ir netgi pritvirtino specialią kūdikiams skirtą lovytę. Skrydis truko 13 valandų, tad buvo labai gerai, kad Aras galėjo atsigulti bei geriau išsimiegoti. Tokiu būdu ir mes galėjome kažkiek patogiau snūstelėti. Trečiame lėktuve mes iš pradžių turėjome kaimynų, kurie po pakilimo išgąsdinti Aro riksmų kažkur pabėgo, tad vietoje dviejų turėjome keturias bei galėjome netgi kažkiek išsitiesti. Tad tos mažylio isterijos šiek tiek ir pravertė. Atskridome labai vėlai, visas muitines praėjome lengvai, gal dėl to, kad Aras oro uoste vėl laidė gerklę, nes niekas neleido daryti “tapu tapu” (būtų prabėgęs muitinę kaip nelegalas).
Po skrydžio susiradę taksi greitai atsidūrėme vietoje, kurią rezervavome iš anksto per airbnb.com (geriausias puslapis susirasti tokią nuomą kokios reikėjo mums). Tai trumpalaikė nuoma pas žmogų. Šiek tiek netvarkinga, bet labai vietinė ir jauki. Mūsų kambarys su didele lova, tad puikiai joje telpame trise. O daugiau kaip ir nieko nereikia. Tačiau šeimininkas labai draugiškas, o vakar jau galėjome ir normalesnę vakarienę pasidaryti. Labai nusibodo visoks greitas maistas. Nesame prie jo pratę ir nelabai žavimės, tad šioje vietoje reikėjo šiek tiek pakentėti. Tačiau dabar kai turime virtuvę, galime ir normaliau pavalgyti :).
Vakar visa diena buvo velniškai užimta. Kėlėmės ir šiek tiek turėjome laiko, bet neturėjome interneto, tad užstrigo visi planai. Vis dėlto nuvykę į miestą įsigijome mobilias korteles, susitvarkėme su banku bei kitokius būtinus reikalus atlikome, o paskui kol Aras snaudė vežimėlyje apėjome pusę centro parkų. Gera buvo vaikščioti tose vietose, kurių nuotraukas žiūrėdami taip neseniai tik varvinome seiles. Miestas daug gražesnis nei nuotraukose. Oras karštas, bet ne per daug. Jautėmės labai patogiai. Išskyrus vargšes mano kojas, kurias dabar velniškai skauda, o šiandien diena, kai turėsime aplankyti daug nekilnojamo turto vietų, nes ieškome ilgalaikės nuomos. Bet kas tas skausmas, kai oras tobulas, aplinka primena rojų, o žmonės visur tokie draugiški bei malonūs.
Aišku, esame pavargę, turime dar daug reikalų sutvarkyti kol įsikursime kažkur ir bent kiek atsipalaiduosime, bet esame užsispyrę ir nusiteikę kovoti už mūsų šeimos gerovę :)…
Kol kas tiek, šiandien laukia dar labiau užimta diena, Bet tikiuosi, kad greitai vėl parašysiu.
Sėkmės jums ir neužmirškite mūsų bei pasidalinkite informaciją kaip sekasi jums ;).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą