Meilūnės blogas: liepos 2015

Paskutiniu metu dažnai girdima frazė "Kolekcionuokite patirtis, o ne daiktus" (perfrazuotas Aarti Khurana "Collect moments not things"). Tai buvo mano praeitos savaitės šūkis, ir šios... ir tikriausiai visų kitų ateinančių. Šiandien apie tai mąstydama suvokiau, jog kiekvienam patirtis kaip ir daugelis dalykų mūsų gyvenime yra toks subjektyvus dalykas. Ką kiekvienam reiškia patirtis? Ar bloga patirtis irgi turėtų būti kolekcionuojama?

Mes vėl kraustomės, o paskui ir dar sykį kraustysimės... Ir dar nežinia kada vėl kraustysimės. Kai pagalvojome, jog jau nusiraminome ir galime imtis kitokių reikalų, pasirodė jog ne viskas taip paprasta ir daug dalykų nuo mūsų paprasčiausiai nepriklauso. Bet mes nenusiminėme, priimsime ir šį iššūkį su džiaugsmu. Kolekcionuosime savo patirtis. Viskas įvyko maždaug taip:

Mano mylimas ir studijas pavertęs džiaugsmu dėstytojas pigiame koledže atsistatydino vos prieš žiemos atstogas. Atsiprašė mūsų, kad nebegali pakęsti valdžios ir nors labai myli savo darbą ir studentus, negali nusileisti vadovybei. Na ką gi, - pagalvojau - yra kaip yra... Nors prieš tai dar bandžiau valdžios paprašyti jo nepaleisti, deja nesuveikė.
Mūsų mylimo namo šeimininkas atvažiavo po mano vyrų gimtadienio ir pasakė, jos nori griauti mūsų nuomojamą namą. Jis pasiūlė kitą namą, daug daug pigesnį ir visai netoli nuo esamo. Nors vidaus dar nematėme, tačiau išorė atrodo ne taip patraukliai kaip dabartinis mūsų namas... Na ką gi, - pagalvojau. - Yra kaip yra... Kažką keisti buvo beprasmiška, o ieškoti kitos vietos tiesiog kvaila, nes už tokią kainą kokią mums pasiūlė niekaip nerastume geresnio varianto.
Mūsų mylima Aro auklė, sekančią dieną po to kai sužinojome apie namą, pasakė, kad nutraukia savo veiklą, nes nepakenčia valdžios spaudimo (kažkaip skamba jau pažįstamai). Nors jai patinka jos darbas ir vaikai, ją slegia visi su darbu ateinantys reikalavimai pasikeitę per eilę metų. Vau, - pagalvojau. - Tai jau tikrai yra kaip yra.

Ir visa tai vos per vieną savaitę. Tai yra mūsų patirtys dabar. Kelsimės į butą, nes griaus esamą namą, o sekantį vis dar remontuoja ir remontuos kelias savaites. Darželių pasirinkimas Arui nežavi, o naujas dėstytojas yra nuobodus. Mano knyga stringa dėl visų naujų reikalų. Streso lygis aukštumoje. Bent jau Tadui su darbu kol kas viskas gerai ir geriau, nes jam šiek tiek pakėlė atlyginimą (nusispjaunu per kairį petį dėl viso pikto). Tai štai kaip išėję iš komforto zonos bei išvykę iš Lietuvos mes susiduriame su daugiau išbandymų, naujų žmonių ir naujų patirčių.

Kiekviena diena kaip naujiena, net viskam susidėjus į vieną vietą nesustojame tyrinėti savo aplinkos. Štai praeitą savaitę su ta mintimi, jog mums reikia kolekcionuoti patirtis su Aru aplankėme nemažai veiklų ir vietų. Visų pirma nuėjome į nemokamus užsiėmimus mažiausiems Kvinslando bibliotekoje. Ten su vaikais dainavo, rimavo ir netgi grojo jiems gitara. Be to dar buvo daug knygų, kurias vaikai galėjo skaityti, įdomių motorinių užsiėmimų ir žaislų. Nustebino moderni ir tvarkinga erdvė sukurta mažyliams ir jų tėvams bibliotekoje. Tikrai rekomenduoju išbandytai tai visiems Kvinslande. Taip pat tai nebloga vieta susitikti ir pabendrauti su kitais tėvais.
Kitą dieną apsilankėme bandomuosiuose muzikos užsiėmimuose. Aras Lietuvoje lankydavo muzikos užsiėmimus mažiausiems, tad ir čia bandome atrasti kažką panašaus. Deja, kol kas neradome, tačiau vis tiek gavome progą kažkur apsilankyti, žmonių pažiūrėti ir patys pasirodyti :)). Gerai, kad dideliame mieste yra nemažai pasirinkimų, kol atrasime tai ko ieškome.
Anksčiau minėtoje bibliotekoje mes aplankėme muzikos pasirodymus, kurie vyskta penktadieniais ir taip pat yra nemokami norintiems pasiklausyti klasikinės muzikos iš studentų. Bet Aras tokiai muzikai dar per mažas, kad išsėdėtų ir išklausytų, nors jam labai patiko fotepijono garsas erdvioje bibliotekos salėje. O išeinant užtikome daugiau muzikos - gitara ir pučiamaisiais grojo bibliotekos kavinukėje. Arui patiko gitara, o štai mane nustebino elektrinis pučiamųjų muzikos instrumentas. Kaip muzikantas paaiškino tai labai plataus diapazono instrumentas, nuo žemiausių iki aukščiausių tonų, bei gali groti kaip saksofonas ar klarnetas ar kitas pučiamasis instrumentas. Man tai buvo naujiena po visų tų instrumentų, kuriuos mačiau muzikos mokykloje ir vėliau.

Kol kas tiek iš mūsų pusės. Vėl einu krautis daiktų ir nežinau kada juos išsipakuosime. Gerai, kad bent jau patirtys daug nesveria ir neužima vietos, kitaip su kiekvienu kėlimusi taptų vis sunkiau jas vėl gražiai išsidėlioti ant lentynos ;).

Pabandykite ir jūs kiekvieną dieną kažką padaryti kitaip, net jeigu tai būtų kitoks maršrutas kelionei į darbą, mokslus ir pan. ;).

Su pagarba,
Virginija, Aras ir Tadas

Štai koks gražus pavadinimas išėjo :).

Noosa parkas, man patinka tokia žiema.

Trumpai tariant linksma bus viskas, liūdna tai tik dėl to, kad liūdėdami mes įvertiname linksmus dalykus bei australiška sodininkystė - šviežių akių požiūriu.

Taigi praėjęs blogo įrašas sulaukė daug reakcijos. Ir geros, ir blogos. Deja, kol kas ta tema vis dar atvira ir nepasiekėme jokio norimo rezultato. Bet vilties neprarandame ir gyvename toliau sau laimingą gyvenimą. Nes sunkumai mūsų neišgąsdins.

Šiek tiek apie linksmybes. Na jos jau buvo labai labai seniai, tačiau vis tiek noriu apie jas parašyti. Tai buvo merginų pabėgimas iš kasdienybės į Brisbeno centrą, restoraną ir naktinį klubą. Mes merginos pasipuošėme bei atsipalaidavome plepėdamos moteriškomis temomis. Kadangi aš asmeniškai jau senokai nebuvau naktiniame klube man buvo naujas atradimas tai asmenukės. Visur ir visokiomis progomis :D. Bet tai pasirodo yra puikus vakaro pradžios, pokalbių ir juoko apetaizeris. O vėliau jau gali tapti ir pagrindiniu patiekalu. Štai jums ir puiki dieta - šypsotis į kamerą su visais su kuriais susitikai vietoje vakarienės :). O jeigu rimtai, tai be galo patiko Jade Buddha restoranas ir klubas su vaizdais į garsųjį Brisbeno Story tiltą. Dar niekada nesu šokusi klube su tokiu nuostabiu vaizdu. Tiek restoranas tiek antrame aukšte esantis klubas išeina į didžiulę terasą. Nors greičiau ta terasa ir yra pusė erdvės. Nuo terasos atsiveria vaizdas į upę bei į jau minėtąjį tiltą. Realiai visas veiksmas vyksta beveik lauke, nes kaip žinia čia beveik niekada nebūna šalta. O galų gale ar gali būti šalta, kai šoki? :) Žodžiu, jeigu atvyksite būtinai aplankykite ir naktinį Brisbeno gyvenimą, kuris centre būna tikrai aktyvus. Nors aš galiu pakomentuoti daugiau tik apie tai koks gražus yra miestas naktį su visomis dangoraižių šviesomis bei kiekvieną naktį vis kitokios spalvos Story tiltu :). Sunkiai žodžiais nupasakojamas vaizdas ir net man gamtos vaikui, tos miesto šviesos yra vienas gražiausių dalykų čia :).

Naujas namas talpina ir pianiną

Aro kambarys :)

Kitos linksmybės buvo kraustymasis. Ir vėl teko tampyti savo daiktus iš vienos vietos į kitą. Tačiau visa tai buvo verta. Nauja gyvenamoji vieta man netgi šiek tiek primena mano vaikystę ir bobutės namus. Labiausiai dėl gale sklypo esančių visai ne lietuviškų medžių, bet jie susodinti būtent taip, kaip buvo susodinti pas močiutę. Vienas žvilgsnis į jų viršunes ir aš vėl vaikystės prisiminimuose.


Pirmas namo gyventojas pasitikęs mus vos atvykome. Dabar jis jau tris kartus didenis, nes puikiai išvalo mūsų namus nuo visokių tai vabaliukų :)

BBQ

Laukiame BBQ

Tai gana senas namas. Geriausia šios vietos dalis tai nemažas sodas ir darželis. Kadaise vaikystėje man labai patiko Frances Hodgson Burnett "Paslaptingas Sodas". Pati svajodavau apie savo paslaptingą sodą, vietą kurioje galėčiau pasislėpti nuo viso išorinio pasaulio. Sodas kurį gavome su namu yra labai panašus į tą iš knygos, tik subtropinė jo versija :). Panašus jis labiausiai dėl to, kad prieš tai čia gyvenę žmonės jį labai užleido. Vienintelis dalykas kaip jie tvarkėsi, tai visus gėlynus užmetė nupjauta žole. Žinoma dėl to daug augalų supuvo, o visa kita užžėlė piktžolėmis. Tačiau kai ėmiausi darbo sutvarkyti mūsų naują aplinką tarp tų piktžolių bei po tuo šienu atradau mažus lobius. Įvairius augalus, krūmus ir gėles, kurie ten buvo pasodinti dar anksčiau gyvenusių žmonių. Net kaimynė gyrė, jog darome gerą darbą su sodu bei pasakė, kad čia prieš paskutinius nuomininkus gyveno žmonės 31 metus ir jų sodas buvo nepaprastai gražus. Taip pat pasakė, kad jiems skambino ir pasakė, kad jų sodas dabar yra gerose rankose :). Tai mus labai pralinksmino, nes buvome įvertinti vietinių po 5 mėnesių gyvenimo Australijoje ir nieko daug iki tol nežinoję apie australijos florą, o juo labiau kaip ja rūpintis. Netgi namo savininkas neteko amo, kai pamatė kaip mes sutvarkėme aplinką.

Gaila, kad ir šitas namas laukia pokyčių. Bet apie juos kol kas nesiplėsiu kol nieko nežinau tiksliai.

Mėgstamiausias patiekalas naujoje šalyje :)

Mūsų liūdnybės yra kol kas nebent tokios, kad mažai turime laiko linksmybėms :). Tai yra Tadas labai daug dirba, kad mus išlaikytų bei grąžintume skolas. Susirašinėjau su vienu lietuviu, kuris ruošiasi atvykti į Australiją ir jam pasirodė, kad Tadas dėl to yra labai vargšas, nes turi išlaikyti tris žmones. Bet nemanau, kad turėdamas mylinčią šeimą, kuria turi jėgų pasirūpinti jis tampa dėl to vargšu. Kaip tik jis yra labai turtingas žmogus ir pats save tokiu laiku. Tad gailesčio šiuo atveju nereikia. Taip, jis dabar turi mažai laiko pramogoms, bet mūsų geriausios pramogos ir yra dabar žolės pjovimas, naujos žinios apie tai kas čia auga bei kaip rūpintis australišku sodu. Kai kam tai galėtų pasirodyti patys nuobodžiausi užsiėmimai, tačiau mes džiaugiamės kiekviena akimirka galėdami daryti dalykus, kurie mums padeda atsipalaiduoti bei mylėti savo aplinką. Gyvendami Lietuvoje to nejautėme, o dabar jaučiamės savo vietoje ir nei kiek savęs nelaikome vargšais dėl to, jog negalime sau leisti prabangos.

Australijos sodininkystė mus tikrai stebina. Viena iš priežasčių tai, jog namo aplinka atrodė lyg būtų apleista kelis metus (su pusę sodo užimančiais moliūgais bei piktžolėmis, kurias Lietuvoje auginame kaip kambarines gėles), bet iš tikrųjų viskas užaugo vos per septynis mėnesius. Vienas nuostabiausių dalykų yra tai, jog dabar yra viduržiemis čia, o mūsų sode auga ridikai, salotos, žirniai, bulvės, burokėliai ir dar daug kitokių mums įprastų vasarinių kultūrų. Pati sodininkystė vyko "Pasėsiu ir žiūrėsiu kas bus" būdu, nes norėjau greito rezultato, o laiko aiškintis kas kur ir kaip nelabai daug yra, tad tiesiog pasėjau tai ką norėjau pasėti ir beveik viskas sudygo. Išskyrus kelias prieskonines žoleles kas mane labiausiai nustebino, nes tai bene lengviausiai dygstantys augalai. Tačiau galbūt jas išgąsdino po pasėjimo atėję savaitę trunkantys lietūs. Tada jau galvojau, kad viską mums išplaus ir reikės pradėti iš naujo, bet kai tik saulė sugrįžo, iš žemės pasipylė daigeliai :). Ir dabar jie toliau sėkmingai kyla dangun, neskaitant kelių susidūrimų su mūsų kambariokais oposumais.

Daugiau apie tuos kambariokus. Taigi kai atsikėlėme gyventi į namą supratome, kad per kelias dienas kol jis buvo tuščias jame apsigyveno nemažai gyventojų. Neskaitant kelių vorų, kurie susidūrė su aršiais šlepečių kirčiais ar nuodų purškalais dar kovojome su žiurkėmis krebždančiomis sienoje. Pastarosios buvo ypatingai triukšmingos ir šiaip nemaloni kompanija, tad sulaukė liūdnos lemties taip pat. Tačiau pas mus vis dar gyvena ir didesni triukšmadariai, tai oposumai. Jie šiuo momentu yra gal keturi. Kai tik atsikėlėme pastebėjau visą šeimyną - tėtį oposumą, mamą oposumę ir du mažylius oposumiukus įsikibusius į mamą. Žinoma, taip mums jų pagailo tokių mažų, jog nesiėmėme jokių priemonių jais atsikratyti (jokių naikinančių priemonių, tik pagauti ir paleisti toliau nuo mūsų namų :)). Bet dabar jie jau tikrai didesni ir beprotiškai pykstasi tarpusavyje. O gyvena jie tiesiai ant mūsų lūbų p

Pavargęs po gimtadienio šventės

o stogu. Ir kai bėgioja kartais atrodo, jog suaugęs žmogus vaikšto. Tad nelabai jauku tapo su jais dalintis stogu. Ir net nekalbu apie tai kaip jie mėgsta mano gėles, batatų, braškių ir papajos lapus. Jie netgi pragraužė ne vieną vaisių derlių mūsų sode. Žodžiu, vienos bėdos su jais. Nors pripažinsiu tai tikrai labai mielos išvaizdos gyvūnėliai, tik jų gyvenimo būdas nesiderina su mūsų (vis dėlto tai naktiniai gyvūnai).

Štai tiek informacijos kol kas, nes labai daug noriu papasakoti apie mūsų nuotykius čia, bet laikas taip greitai lekia, jog nespėčiau visko ir sutalpinti į vieną įrašą. Aš kartais net pagalvoju ar čia laikas dėl to greičiau eina, jog mūsų gyvenimas taip pasikeitė ar dėl to, kad čia viskas vyksta atvirkščiai ;). Vėl užsiimu juokais.

Daugiau įvykių kitame įraše. Aš tiesą sakant nespėju vieno įrašo parašyti, o jau reikia keisti jo informaciją. Bet apie tai vėliau. Sekite mūsų naujienas žiemoje be sniego :)...