Kolekcionuoti patirtis

Paskutiniu metu dažnai girdima frazė "Kolekcionuokite patirtis, o ne daiktus" (perfrazuotas Aarti Khurana "Collect moments not things"). Tai buvo mano praeitos savaitės šūkis, ir šios... ir tikriausiai visų kitų ateinančių. Šiandien apie tai mąstydama suvokiau, jog kiekvienam patirtis kaip ir daugelis dalykų mūsų gyvenime yra toks subjektyvus dalykas. Ką kiekvienam reiškia patirtis? Ar bloga patirtis irgi turėtų būti kolekcionuojama?

Mes vėl kraustomės, o paskui ir dar sykį kraustysimės... Ir dar nežinia kada vėl kraustysimės. Kai pagalvojome, jog jau nusiraminome ir galime imtis kitokių reikalų, pasirodė jog ne viskas taip paprasta ir daug dalykų nuo mūsų paprasčiausiai nepriklauso. Bet mes nenusiminėme, priimsime ir šį iššūkį su džiaugsmu. Kolekcionuosime savo patirtis. Viskas įvyko maždaug taip:

1. Mano mylimas ir studijas pavertęs džiaugsmu dėstytojas pigiame koledže atsistatydino vos prieš žiemos atstogas. Atsiprašė mūsų, kad nebegali pakęsti valdžios ir nors labai myli savo darbą ir studentus, negali nusileisti vadovybei. Na ką gi, - pagalvojau - yra kaip yra... Nors prieš tai dar bandžiau valdžios paprašyti jo nepaleisti, deja nesuveikė.
2. Mūsų mylimo namo šeimininkas atvažiavo po mano vyrų gimtadienio ir pasakė, jos nori griauti mūsų nuomojamą namą. Jis pasiūlė kitą namą, daug daug pigesnį ir visai netoli nuo esamo. Nors vidaus dar nematėme, tačiau išorė atrodo ne taip patraukliai kaip dabartinis mūsų namas... Na ką gi, - pagalvojau. - Yra kaip yra... Kažką keisti buvo beprasmiška, o ieškoti kitos vietos tiesiog kvaila, nes už tokią kainą kokią mums pasiūlė niekaip nerastume geresnio varianto.
3. Mūsų mylima Aro auklė, sekančią dieną po to kai sužinojome apie namą, pasakė, kad nutraukia savo veiklą, nes nepakenčia valdžios spaudimo (kažkaip skamba jau pažįstamai). Nors jai patinka jos darbas ir vaikai, ją slegia visi su darbu ateinantys reikalavimai pasikeitę per eilę metų. Vau, - pagalvojau. - Tai jau tikrai yra kaip yra. 

Ir visa tai vos per vieną savaitę. Tai yra mūsų patirtys dabar. Kelsimės į butą, nes griaus esamą namą, o sekantį vis dar remontuoja ir remontuos kelias savaites. Darželių pasirinkimas Arui nežavi, o naujas dėstytojas yra nuobodus. Mano knyga stringa dėl visų naujų reikalų. Streso lygis aukštumoje. Bent jau Tadui su darbu kol kas viskas gerai ir geriau, nes jam šiek tiek pakėlė atlyginimą (nusispjaunu per kairį petį dėl viso pikto). Tai štai kaip išėję iš komforto zonos bei išvykę iš Lietuvos mes susiduriame su daugiau išbandymų, naujų žmonių ir naujų patirčių.

Kiekviena diena kaip naujiena, net viskam susidėjus į vieną vietą nesustojame tyrinėti savo aplinkos. Štai praeitą savaitę su ta mintimi, jog mums reikia kolekcionuoti patirtis su Aru aplankėme nemažai veiklų ir vietų. Visų pirma nuėjome į nemokamus užsiėmimus mažiausiems Kvinslando bibliotekoje. Ten su vaikais dainavo, rimavo ir netgi grojo jiems gitara. Be to dar buvo daug knygų, kurias vaikai galėjo skaityti, įdomių motorinių užsiėmimų ir žaislų. Nustebino moderni ir tvarkinga erdvė sukurta mažyliams ir jų tėvams bibliotekoje. Tikrai rekomenduoju išbandytai tai visiems Kvinslande. Taip pat tai nebloga vieta susitikti ir pabendrauti su kitais tėvais.
Kitą dieną apsilankėme bandomuosiuose muzikos užsiėmimuose. Aras Lietuvoje lankydavo muzikos užsiėmimus mažiausiems, tad ir čia bandome atrasti kažką panašaus. Deja, kol kas neradome, tačiau vis tiek gavome progą kažkur apsilankyti, žmonių pažiūrėti ir patys pasirodyti :)). Gerai, kad dideliame mieste yra nemažai pasirinkimų, kol atrasime tai ko ieškome.
Anksčiau minėtoje bibliotekoje mes aplankėme muzikos pasirodymus, kurie vyskta penktadieniais ir taip pat yra nemokami norintiems pasiklausyti klasikinės muzikos iš studentų. Bet Aras tokiai muzikai dar per mažas, kad išsėdėtų ir išklausytų, nors jam labai patiko fotepijono garsas erdvioje bibliotekos salėje. O išeinant užtikome daugiau muzikos - gitara ir pučiamaisiais grojo bibliotekos kavinukėje. Arui patiko gitara, o štai mane nustebino elektrinis pučiamųjų muzikos instrumentas. Kaip muzikantas paaiškino tai labai plataus diapazono instrumentas, nuo žemiausių iki aukščiausių tonų, bei gali groti kaip saksofonas ar klarnetas ar kitas pučiamasis instrumentas. Man tai buvo naujiena po visų tų instrumentų, kuriuos mačiau muzikos mokykloje ir vėliau.

Kol kas tiek iš mūsų pusės. Vėl einu krautis daiktų ir nežinau kada juos išsipakuosime. Gerai, kad bent jau patirtys daug nesveria ir neužima vietos, kitaip su kiekvienu kėlimusi taptų vis sunkiau jas vėl gražiai išsidėlioti ant lentynos ;).

Pabandykite ir jūs kiekvieną dieną kažką padaryti kitaip, net jeigu tai būtų kitoks maršrutas kelionei į darbą, mokslus ir pan. ;).

Su pagarba,
Virginija, Aras ir Tadas