Ten kur visada atostogos

2014-11-18 parašė meilune

Vakar per žinias kalbėjo apie tai, jog Lietuvos valdžia svarsto kaip sumažinti pašalpas ir kitokias išmokas žmonėms, kurie gauna iš savo giminaičių esančių užsienyje piniginius pervedimus. T.y. jeigu pensininkas gauna iš savo užsienyje gyvenančių vaikų pinigų, tai jam reikėtų atimti šildymo kompensaciją, turimas pašalpas ar netgi sumažinti pensiją. Klausiau ir negalėjau tuo patikėti. Kaip valstybė gali kištis į tokius šeimos viduje vykstančius finansinius mainus? Juo labiau, kad tie patys žmonės siunčiantys pinigus jau yra sumokėję mokesčius tai valstybei iš kurios jie siunčia pinigus. Bet mūsų valstybė nori dar pasipelnyti iš to. Tai gal apmokestinkime ir arbatpinigius, kuriuos tėvai duoda savo vaikams į mokyklą?
Politinis nukrypimas, kuris tik patvirtina, jog reikia važiuoti į kitas valstybes pažiūrėti gyvenimo ten. Neabejoju, kad visur valdžia padaro keistų sprendimų, bet gal Australijoje kažkas vyksta kitaip? Bet kokiu atveju, jeigu gyvenimą paimi į savo rankas, tai jokie valdžios sprendimai nebūna baisūs.
Tęsiant Australijos planų temą, noriu dar paminėti būtiniausius dalykus, kurių reikės vykstant į šią šalį. Vienas tokių, tai sveikatos draudimas. Turint studento vizą privaloma įsigyti studentišką sveikatos draudimą visiems vizos turėtojams, mūsų atveju visai mūsų šeimai. Toks draudimas vadinasi OHSC (Overseas Student Health Cover). Nors yra žmonių, kurie nusprendžia nepirkti tokio draudimo mes tokios galimybės net nesvarstome, nes pradedant Tado darbu statybose ir baigiant tuo, jog turime mažylį, sveikatos draudimas mums yra labai svarbi keliavimo dalis.
O toliau prasideda įdomesnės dalys - nuoma, pingai būtiniausioms išlaidoms ir pan. Nuoma Brisbene vidutiniškai kainuoja 450 AUD per savaitę mūsų nusižiūrėtame rajone. Čia kalba eina apie 2-3 kambarių gerai įrengtą namą/butą su vieta automobiliui ir gal netgi kiemu/sodu. Vieno kambario nuoma kažkieno bute būtų apie 200 AUD savaitei. Taigi reikia pasiimti pinigų minimum mėnesiui bei jeigu nuomosimės ilgam laikui pasirašant sutartį sumokamas užstatas vieno mėnesio nuomos vertės. Žinoma plius dar mokesčiai už komunalines paslaugas, mobilųjį, internetą. Maisto kainos pas juos doleriais yra panašiai kaip pas mus litais. Kai kas pigiau, kai kas brangiau. Kuras kainuoja apie 1.54 AUD už litrą, tad daug pigiau, žinoma ir nuvažiuojami atstumai pas juos kitokie :). Automobiliai kai kurie pigesni, kai kurie brangesni, motociklai yra pigesni nei pas mus. Tačiau kol kas tai tik internetinio tyrimo informacija, kurios mums reikėjo prieš apsisprendžiant ar apsimoka išvažiuoti taip toli. Vis dėlto visų svarbiausia yra pajamos. O jos Tado profesijai būtų apie 30 AUD per valandą.
Viską sudėjus ir paskaičiavus mums reikia minimum 30.000 LTL norint ten išvykti.
Kaip viskas bus iš tikrųjų mes dar tik pamatysime ir patirsime. Šiam momentui viltys yra didelės, tačiau ir rožinių akinių nesame užsidėję. Nesitikime, jog ten rojus žemėje, tiesiog kitokia gamta, kitokie žmonės, kitoks požiūris ir tikėkimės geresnės finansinės galimybės. O visų svarbiausia pabandysime ir bent senatvėje žinosime, jog gyvenimą nugyvenome pilnavertiškai. Ne svarstydami, jog reikėtų kažką daryti, o iš tikrųjų darydami. Žinoma, tokie dalykai reikalauja laiko. Kaip ir tai, kad reikia susitaupyti pinigų. Dėl to Tadas du kartus pakeitė darbą, kad gautų geresnį atlyginimą bei jau beveik metus dirba šešias dienas per savaitę. Atostogų neturėjome du metus, bet dėl savo tikslo šiek tiek paaukoti negaila. Sakoma, kad ten gyvenimas kaip nuolatinės atostogos. Vykstame to patikrinti ;).

Nepigi pradžia. Studijų pasirinkimas

2014-11-17 parašė meilune

Tvirtai apsisprendę važiuoti į Australiją bei išsirinkę miestą mes jau galėjome planuoti ir kitus dalykus. Vis dėlto labiausiai šiuo įrašu noriu aprašyti kelis patekimo į Australiją būdus. Nes būtent nuo to pradėjau savo tyrinėjimus siekdama išsiaiškinti kokios yra mūsų galimybės.
Pradėjau žinoma nuo galimybės gyventi ir dirbti Australijoje. Tačiau tai nėra taip paprasta. Darbo vizą Australijoje gauti galima, tačiau tavo specialybė turi būti iš “Skilled Occupations” sąrašo. Tai yra Australijai turi trūkti tavo profesijos atstovų. Tado darbas į sąrašą papuolė, mano nei viena profesija netiko :D… Tačiau tai dar nėra taip paprasta. Reikia įrodyti, jog turi atitinkamą išsilavinimą ir darbo patirtį toje srityje, kurioje darytum prašymą vizai. O ir vizą gauti kainuoja apie 4000 AUD (kursas šiam momentui yra 1 AUD = 2,45 LTL). Žodžiu, skausminga suma :). Be to dar nėra garantijos, kad vizą tikrai gausi, nes norint ją gauti reikia atitikti daug punktų bei surinkti reikalingą kiekį taškų. Pvz. tokios vizos tikrai negautų vyresni nei 50 žmonės, o ir taip kuo vyresnis tuo mažiau taškų gauni. Taip pat privalomas IELTS egzaminas (tarptautinis anglų kalbos lygio nustatymo testas), kurio rezultatai negali būti mažesni nei 5,5 (maksimumas yra 9). Kai dariau šį testą gavau 7,5. Tadas testo nedarė. Kol kas. Taigi tai mums būtų per brangi viza.
Kitas variantas yra “Sponsorship visa”. Tai tokia viza, kai darbdavys arba vyriausybė remia užsienietį, kad jis galėtų gyventi Australijoje. Parama reiškia darbo suteikimas bei įrodymas migracijos tarnybai, jog būtent šio darbuotojo jiems reikia, pasirinkimo tarp vietinių nėra. Vėlgi ši viza nepigi, bet visų svarbiausia tam reikia, jog kažkoks darbdavys įdarbintų Tadą. Būtent Tadą dėl to, kad šiai vizai taip pat galioja reikalingų profesijų sąrašas. O kaip jau minėjau, aš į tą sąrašą nepapuolu. Norint gauti tokį darbdavį jau reikia būti Australijoje, taigi atmetėme šį variantą.
Paskutinis variantas, kuris mums tiko buvo studento viza. Studijuočiau žinoma aš, nors tikriausiai Tadui būtų naudingiau, bet jis į studijas grįžti atsisakė. Nebent kada nors ateityje. Studento viza mūsų šeimai kainuos 1050 AUD. Šią vizą įsigyti mums patarė ir agentūra (Svajonių Australija). Studijuojant galima pasiimti su savimi ir visą šeimą. Dirbti galima puse etato tiek studijuojančiam, tiek ir atlydėjusiam suaugusiam asmeniui. Dabar laikas nuspręsti ką studijuoti :).
Iš pradžių aš žinoma galvojau apie psichologijos studijas, nes vis dar studijuoju Vilniaus Universitete (šiuo metu akademinės atostogos prižiūrint Arą :)). Tačiau studijos universitete Australijoje kainuoja apie 24.000 AUD. Atvykstant reikėtų sumokėti semestro kainą bent 12.000 AUD. Žinoma, tokie pinigai mums kol kas neįkandami. Agentūra patarė studijuoti koledže, o vėliau susitaupius pinigų stoti į universitetą. Prasidėjo koledžo paieškos. Psichologijos ar net kažko panašaus į tai koledžuose nėra. Nusprendžiau tokiu atveju ieškoti tiesiog pigiausio ir bent kiek  man įdomaus varianto. Radau verslo studijas The Eagle Academy koledže. Pradinė įmoka 2000AUD, o iš viso 15 mėnesių studijos kainuos 6240 AUD. Taigi šis variantas mums tiko tobulai. Be to pačios studijos labai lanksčios laiko klausimu dėl to tikriausiai bus mažiau rūpesčių dėl darželio Arui. Nors tai dar tikrai rūpestėlis, kol išsiaiškinsiu visus tvarkaraščio klausimus. Iš koledžo tikrai nesitikiu kažko stebuklingo. Žinau, kad Australijoje edukacinė sistema yra aukšto lygio, bet juk kalbame apie pigiausią įmanomą koledžą. Kaip bus vėliau laikas parodys :).
Kol kas tiek apie vizas bei studijas. Tačiau toli gražu tai dar ne viskas kam reikia pasiruošti prieš išvykstant į Australiją. Tad sekite kitus mano įrašus :).

Koks miestas? Kaip viskas prasidėjo II

2014-11-15 parašė meilune

Kasdien kyla vis daugiau klausimų apie mūsų kelionę. Ir ne tik mums, bet ir mūsų šeimoms :). Mes žinoma bijome, jaudinamės ir ruošiamės, bet savo sprendimo nepakeisime. Apie tai galvojome taip ilgai ir taip nuoširdžiai tam ruošiamės, jog viskas tiesiog privalo pavykti. Daug kas stebisi mūsų drąsa važiuoti į tokią tolimą ir nežinomą šalį neturint aiškaus pagrindo po kojomis (arba kaip jie sako neturint giminių ir draugų ten). Bet mes turime savotišką pagrindą. Mes turime vienas kitą ir tai viskas ko mums reikia, kad išgyventumėme. O vėliau prasidės ir geresnis gyvenimas.
Tęsiant temą kaip viskas prasidėjo… Žinoma, prieš išdėstydama visą planą Tadui aš nemažai domėjausi Australija. Juk tada net nežinojau tiksliai kas yra Australijos sostinė (Kanbera, jeigu ką :)). Bet dėl to nei kiek negėda, nes daug kas to nežino. Bet šią akimirką žinau apie tą šalį beveik tiek pat, kiek apie Lietuvą. Man padėjo internetinės paieškos. Visų pirma nemažai perskaičiau šio žmogaus blogo įrašų http://www.bobinoz.com/blog/ . Žinoma, padėjo Wikipedia ir panašūs puslapiai tik tam, kad susipažinčiau su pagrindiniais Australijos faktais. Bet paieškas reikėjo susiaurinti. Juk važiuojame į tokią didelę šalį, galime rinktis kur važiuoti. Tadas šį klausimą atidavė grynai į mano rankas, tad prasidėjo šalies miestų tyrinėjimai.
Man buvo svarbiausi tokie faktai:

• Miesto dydis (didesniame mieste daugiau galimybių mokslams ir darbui, tačiau mes nenorėjome per didelio miesto šurmulio ir asfalto gyvenimo savo vaikui);
• Pragyvenimo lygis (žinoma, kuo geresni atlyginimai ir kuo pigesnė nuoma, tuo geriau mums);
• Klimatas (juk norėjome šilto oro visus metus);
• Sąlygos auginti vaikus (visur vaikus galima auginti, bet kai kuriuose miestuose tai daryti yra patogiau dėl susisiekimo sistemos, darželių ir pan.);
• Pramogos (juk važiuojame patirti pasaulio);
• Gamta aplink miestą (esame gamtos vaikai ir mums labai reikia miškų, gražių vietų bei piknikų);
• Atstumas iki paplūdimio (juk važiuojame į šalį, kurioje jei neklystu 85% gyventojų gyvena 50 km atstumu nuo vandenyno);
• Ir kiti smulkūs dalykai, kurie galbūt patraukė akį naršant informaciją apie kiekvieną didesnį Australijos miestą. O jų nėra labai daug.

Labiausiai širdis traukė prie Brisbeno, tačiau dar ieškojau ir ilgą laiką buvau užstrigusi prie miesto Wollongong. Tai pasirodė labai patrauklus miestas su beveik 300.000 gyventojų. Deja, bet su laiku atėjo baimė, jog tai per mažas miestas bent jau pradžiai. Tad vėl sugrįžau prie Brisbeno. O tai tikrai įspūdingas miestas. Jame gyvena 2,043 milijonai gyventojų, 80-100 km atstumu yra gražiausi Australijos kurortai Gold Coast ir Sunshine Coast. Pats miestas neturi paplūdimio į vandenyną, tačiau turi miesto centre paplūdimį prie upės. Tai buvo vienintelis faktas, kuris man nepatiko dėl šio miesto. Norėjosi paplūdimio arčiau. Tačiau Australijos mąstais 80 km yra labai nedidelis atstumas savaitgalį nuvažiuoti išsimaudyti :). Miestas dar dažnai vadinamas BrisVegu dėl savo naktinio gyvenimo ir miesto centro apšvietimo. Vis dėlto tai tuo pačiu šeimai labai draugiškas miestas, su zoologijos sodais, daug parkų bei pramogų mieste ir aplink jį. Agentūra vienu momentu bandė mus atkalbėti nuo tokio pasirinkimo, nes didžioji dalis Lietuvių važiuoja į Sidnėjų bei jiems patiems būtų patogiau, jeigu mes važiuotume į Sidnėjų, bet tas miestas manęs netraukė nuo pat pradžių. Taip, į jį būtinai nuvyksime paturistauti, bet man jis tik tiek emocijų ir tesukelia. Gražus pažiūrėti trumpam. Nežinau kaip mums atrodys Brisbenas gyvai, bet kol kas tikrai džiaugiuosi savo sprendimu bei nekantraudama laukiu mūsų kelionės :). Be to niekada nemėgau daryti taip, kaip dauguma daro :).
Keičiant gyvenamą vietą, miestą, šalį mes savo rankose turime galimybę gyvenimą susitvarkyti taip kaip mums labiau patiktų. Aš esu smulkmeniška asmenybė bei labai mėgstu planuoti, strateguoti dėl to prieš žengiant tokį svarbų mūsų gyvenimui žingsnį aš išnaršiau visas įmanomas galimybes.  Apsvarsčiau kaip noriu, kad atrodytų mūsų kasdienybė. Nes anksčiau ar vėliau jeigu viskas bus tvarkoje su vizomis ir mums patiks gyventi Brisbene, gyvenimas ten taps kasdienybe. Tad žvelgdama į priekį aš bandau mus įsivaizduoti toje kasdienybėje ir perprasti kokios kasdienybės aš noriu iš savo dabartinio pokyčio. Brisbenas mums tai suteiks bent kol kas. Aš tuo tikiu. O vėliau matysime. Pasaulis juk toks milžiniškas :).
Kai miestas jau buvo pasirinktas, atėjo laikas užsiimti reikalais padėsiančiais ten patekti. Tačiau apie tai jau kitame įraše :).

Bilietai į Brisbeną, Australiją. Kaip viskas prasidėjo.

2014-11-12 parašė meilune

Šiandien labai įsimintina diena. Šiandien aš nupirkau mūsų šeimai bilietus į saulėtąjį Brisbeną. Mes užtrukome virš metų kaupdami pinigus bei planuodami kelionę. Kol kas visa suma dar nesutaupyta, tačiau mano brangus vyras dirba ties šituo klausimu, kol tuo tarpu aš atlieku visus administracinius reikalus. Tačiau viskas nuo pradžių.
Šiais įrašais aš siekiu aprašyti ne tik pasiruošimą tokiam dideliam mūsų šeimos įvykiui, bet ir tolesnius mūsų veiksmus. Informacija skirta mūsų šeimoms, draugams bei bet kam kas domisi Australija ir galbūt atras jiems reikalingos informacijos, kurią aš kaupiu jau virš metų, o greitu laiku planuoju išbandyti savo kailiu.
Kaip viskas prasidėjo? Apie Australiją pirmą kartą pagalvojau dar 2008 metais, kai prasidėjo kalbos apie krizę. Australijoje nieko tokio nevyko. Tačiau mes buvome ką tik pradėję draugauti su mano dabartiniu vyru. Gyvenime ir taip netrūko naujovių. Vis dėlto dažnai dabar pagalvojome, jog reikėjo nebijoti tada imtis drąsių veiksmų. Viskas būtų paprasčiau nei planuojant tokius milžiniškus pokyčius su beveik 1,5 metų vaiku ant rankų. Bet yra kaip yra. Per nuostabius draugystės, susižadėjimo ir santuokos metus mes dažnai svarstėme apie galimybę emigruoti į kitą šalį. Nors man sekėsi tiek darbuose, tiek moksluose neblogai, tačiau vis atrodė, jog gyvenimo yra daugiau už Lietuvos ribų. Tadas taip pat vis pasvarstydavo apie tai, jog statybininkai kitose šalyse yra labiau vertinami. Ir apskritai visi darbą dirbantys žmonės. Deja, dažnai jo patirtis rodė kitokią situaciją Lietuvoje. Bet mes nesiskundžiame. Visur galima gyventi, jeigu turi noro. O mūsų norai vis sugrįždavo prie pasaulio tyrinėjimo. Gaila, bet dažniausiai mūsų noras išvykti nesutapdavo. Dažnai jeigu aš norėdavau išvažiuoti, Tadas norėdavo likti ir atvirkščiai. Kai 2013 metais mums gimė sūnus aš palaimingai džiaugiausi motinyste, o tuo tarpu Tadas nors džiaugėsi tėvyste negalėjo pakęsti savo darbo ir nematė didelių perspektyvų vietoje. Jis norėjo išvažiuoti ten kur jo atlyginimas galėtų išlaikyti šeimą bei sukurti mums namus. Sūnaus atėjimas į mūsų šeimą padėjo suprasti, jog baigėsi gyvenimo dėl savęs laikai. Reikėjo galvoti apie sūnaus gerovę. Taigi dabar nors ir nebuvau nusiteikusi didesniems gyvenimo pokyčiams nei jau ir taip turėjau ant savo rankų, tačiau po truputį pradėjau svarstyti apie įvairias galimybes. Galvojome apie Kanadą, nemažai ja domėjausi. Vis dėlto norėjosi ten kur dar šilčiau. Ir žinoma ten turėjo būti anglų kalba. Kadangi neturiu jokių problemų su anglų, taip drastiškai pakeisdama gyvenamą vietą norėjau jaustis bent kiek saugesnė. Tadas vėl prisiminė Australiją. Anksčiau atrodžiusi tokia tolima šalis dabar su kiekvienu informacijos gabalėliu ėmė artėti. Domėjausi vizomis ir panašiais dalykais. Išdėsčiau visas galimybes Tadui ir abu nusprendėme, jog reikia bandyti. Taip 2013 metų lapkritį mes supratome, jog turime iš esmės pakeisti savo gyvenimą. Apėmė daug naujų emocijų - baisu, įdomu, nekantru… O blogiausia, jog viskas atrodė labai nepigu skaičiuojant mūsų litais. Reikėjo išsiaiškinti kiek mums viskas kainuos bei pasiruošti finansinį planą.
Kokių veiksmų mes ėmėmės ir kur ieškojome informacijos aš aprašysiu sekančiuose įrašuose. Iššūkiai tik prasideda.
:)