2014-11-12 parašė meilune
Šiandien labai įsimintina diena. Šiandien aš nupirkau mūsų
šeimai bilietus į saulėtąjį Brisbeną. Mes užtrukome virš metų kaupdami
pinigus bei planuodami kelionę. Kol kas visa suma dar nesutaupyta,
tačiau mano brangus vyras dirba ties šituo klausimu, kol tuo tarpu aš
atlieku visus administracinius reikalus. Tačiau viskas nuo pradžių.
Šiais įrašais aš siekiu aprašyti ne tik pasiruošimą tokiam dideliam mūsų šeimos įvykiui, bet ir tolesnius mūsų veiksmus. Informacija skirta mūsų šeimoms, draugams bei bet kam kas domisi Australija ir galbūt atras jiems reikalingos informacijos, kurią aš kaupiu jau virš metų, o greitu laiku planuoju išbandyti savo kailiu.
Kaip viskas prasidėjo? Apie Australiją pirmą kartą pagalvojau dar 2008 metais, kai prasidėjo kalbos apie krizę. Australijoje nieko tokio nevyko. Tačiau mes buvome ką tik pradėję draugauti su mano dabartiniu vyru. Gyvenime ir taip netrūko naujovių. Vis dėlto dažnai dabar pagalvojome, jog reikėjo nebijoti tada imtis drąsių veiksmų. Viskas būtų paprasčiau nei planuojant tokius milžiniškus pokyčius su beveik 1,5 metų vaiku ant rankų. Bet yra kaip yra. Per nuostabius draugystės, susižadėjimo ir santuokos metus mes dažnai svarstėme apie galimybę emigruoti į kitą šalį. Nors man sekėsi tiek darbuose, tiek moksluose neblogai, tačiau vis atrodė, jog gyvenimo yra daugiau už Lietuvos ribų. Tadas taip pat vis pasvarstydavo apie tai, jog statybininkai kitose šalyse yra labiau vertinami. Ir apskritai visi darbą dirbantys žmonės. Deja, dažnai jo patirtis rodė kitokią situaciją Lietuvoje. Bet mes nesiskundžiame. Visur galima gyventi, jeigu turi noro. O mūsų norai vis sugrįždavo prie pasaulio tyrinėjimo. Gaila, bet dažniausiai mūsų noras išvykti nesutapdavo. Dažnai jeigu aš norėdavau išvažiuoti, Tadas norėdavo likti ir atvirkščiai. Kai 2013 metais mums gimė sūnus aš palaimingai džiaugiausi motinyste, o tuo tarpu Tadas nors džiaugėsi tėvyste negalėjo pakęsti savo darbo ir nematė didelių perspektyvų vietoje. Jis norėjo išvažiuoti ten kur jo atlyginimas galėtų išlaikyti šeimą bei sukurti mums namus. Sūnaus atėjimas į mūsų šeimą padėjo suprasti, jog baigėsi gyvenimo dėl savęs laikai. Reikėjo galvoti apie sūnaus gerovę. Taigi dabar nors ir nebuvau nusiteikusi didesniems gyvenimo pokyčiams nei jau ir taip turėjau ant savo rankų, tačiau po truputį pradėjau svarstyti apie įvairias galimybes. Galvojome apie Kanadą, nemažai ja domėjausi. Vis dėlto norėjosi ten kur dar šilčiau. Ir žinoma ten turėjo būti anglų kalba. Kadangi neturiu jokių problemų su anglų, taip drastiškai pakeisdama gyvenamą vietą norėjau jaustis bent kiek saugesnė. Tadas vėl prisiminė Australiją. Anksčiau atrodžiusi tokia tolima šalis dabar su kiekvienu informacijos gabalėliu ėmė artėti. Domėjausi vizomis ir panašiais dalykais. Išdėsčiau visas galimybes Tadui ir abu nusprendėme, jog reikia bandyti. Taip 2013 metų lapkritį mes supratome, jog turime iš esmės pakeisti savo gyvenimą. Apėmė daug naujų emocijų - baisu, įdomu, nekantru… O blogiausia, jog viskas atrodė labai nepigu skaičiuojant mūsų litais. Reikėjo išsiaiškinti kiek mums viskas kainuos bei pasiruošti finansinį planą.
Kokių veiksmų mes ėmėmės ir kur ieškojome informacijos aš aprašysiu sekančiuose įrašuose. Iššūkiai tik prasideda.
:)
Šiais įrašais aš siekiu aprašyti ne tik pasiruošimą tokiam dideliam mūsų šeimos įvykiui, bet ir tolesnius mūsų veiksmus. Informacija skirta mūsų šeimoms, draugams bei bet kam kas domisi Australija ir galbūt atras jiems reikalingos informacijos, kurią aš kaupiu jau virš metų, o greitu laiku planuoju išbandyti savo kailiu.
Kaip viskas prasidėjo? Apie Australiją pirmą kartą pagalvojau dar 2008 metais, kai prasidėjo kalbos apie krizę. Australijoje nieko tokio nevyko. Tačiau mes buvome ką tik pradėję draugauti su mano dabartiniu vyru. Gyvenime ir taip netrūko naujovių. Vis dėlto dažnai dabar pagalvojome, jog reikėjo nebijoti tada imtis drąsių veiksmų. Viskas būtų paprasčiau nei planuojant tokius milžiniškus pokyčius su beveik 1,5 metų vaiku ant rankų. Bet yra kaip yra. Per nuostabius draugystės, susižadėjimo ir santuokos metus mes dažnai svarstėme apie galimybę emigruoti į kitą šalį. Nors man sekėsi tiek darbuose, tiek moksluose neblogai, tačiau vis atrodė, jog gyvenimo yra daugiau už Lietuvos ribų. Tadas taip pat vis pasvarstydavo apie tai, jog statybininkai kitose šalyse yra labiau vertinami. Ir apskritai visi darbą dirbantys žmonės. Deja, dažnai jo patirtis rodė kitokią situaciją Lietuvoje. Bet mes nesiskundžiame. Visur galima gyventi, jeigu turi noro. O mūsų norai vis sugrįždavo prie pasaulio tyrinėjimo. Gaila, bet dažniausiai mūsų noras išvykti nesutapdavo. Dažnai jeigu aš norėdavau išvažiuoti, Tadas norėdavo likti ir atvirkščiai. Kai 2013 metais mums gimė sūnus aš palaimingai džiaugiausi motinyste, o tuo tarpu Tadas nors džiaugėsi tėvyste negalėjo pakęsti savo darbo ir nematė didelių perspektyvų vietoje. Jis norėjo išvažiuoti ten kur jo atlyginimas galėtų išlaikyti šeimą bei sukurti mums namus. Sūnaus atėjimas į mūsų šeimą padėjo suprasti, jog baigėsi gyvenimo dėl savęs laikai. Reikėjo galvoti apie sūnaus gerovę. Taigi dabar nors ir nebuvau nusiteikusi didesniems gyvenimo pokyčiams nei jau ir taip turėjau ant savo rankų, tačiau po truputį pradėjau svarstyti apie įvairias galimybes. Galvojome apie Kanadą, nemažai ja domėjausi. Vis dėlto norėjosi ten kur dar šilčiau. Ir žinoma ten turėjo būti anglų kalba. Kadangi neturiu jokių problemų su anglų, taip drastiškai pakeisdama gyvenamą vietą norėjau jaustis bent kiek saugesnė. Tadas vėl prisiminė Australiją. Anksčiau atrodžiusi tokia tolima šalis dabar su kiekvienu informacijos gabalėliu ėmė artėti. Domėjausi vizomis ir panašiais dalykais. Išdėsčiau visas galimybes Tadui ir abu nusprendėme, jog reikia bandyti. Taip 2013 metų lapkritį mes supratome, jog turime iš esmės pakeisti savo gyvenimą. Apėmė daug naujų emocijų - baisu, įdomu, nekantru… O blogiausia, jog viskas atrodė labai nepigu skaičiuojant mūsų litais. Reikėjo išsiaiškinti kiek mums viskas kainuos bei pasiruošti finansinį planą.
Kokių veiksmų mes ėmėmės ir kur ieškojome informacijos aš aprašysiu sekančiuose įrašuose. Iššūkiai tik prasideda.
:)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą