2015-02-13 parašė meilune
Štai rašau šį įrašą klausydamasi dar nepažįstamų paukščių balsų,
virš galvos skrendančių lėktuvų bei naujojo šaldytuvo burzgimo. Esame
naujuose savo namuose. Negaliu patikėti, kad praėjo tik 10 dienų nuo tos
akimirkos, kai savo kojomis palietėme naujojo pasaulio žemes. Viskas
įvyko taip greitai. Čia mes ieškojome gyvenamos vietos, o čia jau joje
esame. Paieškos iš pradžių atrodė liūdinančios, nes nekilnojamo turto
agentūros tiesiog nenorėjo mumis pasitikėti. Nebent mes būtume sumokėję
trijų mėnesių vertės nuomą iš anksto. Žinoma, tokių pinigų mes neturime,
nes yra ir be nuomos už ką mokėti. Vis dėlto esamas butas mus susirado
pats. Tiesą sakant istorija tokia, kad dar būnant Lietuvoje agentūra
“Svajonių Australija” mums siūlė šį butą, tačiau tuo metu mes
atsisakėme. Atsisakėme dėl to, kad jis buvo kiek per toli nuo mano
koledžo. Tačiau koledžas likus pora dienų prieš mums išvykstant pakeitė
studijų vietos adresą. Žinoma, aš puoliau į lengvą paniką, nes
paskutinius pusę metų visus planus siejau su atitinkamu mikrorajonu. Bet
gyvenimas tik įdomesnis, kai jame yra sunkumų :). Žodžiu, koledžas
išsikėlė beveik į centrą. Atsivėrė visai kitos apgyvendinimo galimybės.
Tik kad gyventi centre nebuvo noro. Juk centras visur centras, brangiau,
triukšmingiau, mažai vietos kur nueiti su vaiku arba labai didelės
masės žmonių tose vietose bei sunku surasti normalų prekybos centrą.
Taigi bandėmes ieškoti gyvenamo vietos tolėliau nuo centro. O tada man
ir parašė lietuvis gyvenantis Brisbene bei pernuomojatis savo prižiūrimo
namo butus. Tas pats butas, kurį mums siūlė anksčiau, tik jis nežinojo
mūsų neigiamo atsakymo agentūrai. Nusprendėme pasižiūrėti. O kodėl gi
ne. Be to ne per nekilnojamo turto agentūrą, vadinasi nereikės pereiti
visų kankinamų procesų, kurių metu įrodinėtume, kad esame pajėgūs
susimokėti nuomą.
Apsižiūrėjus butą jis labai didelio įspūdžio nepaliko, buvome matę ir patrauklesnių variantų, tačiau iš esmės pats butas buvo tvarkingas, paprastas ir turėjo viską ko mums labiausiai reikėjo - stogas virš galvos, vieta nusiprausti bei pavalgyti. Labai ilgai nesvarstę susitarėme dėl buto bei jau trečiadienį kėlėmės su visais savo daiktais. Kiek gali turėti daiktų šeima kątik atvažiavusi į naują šalį? Pasirodo, kad labai daug :D.
Gal jau minėjau, kad Olivija mums parūpino kažkiek baldų bei daiktų pradžiai, jeigu susirastume gyvenamą vietą be baldų. Taigi mes susiradome gyvenamą vietą tik su orkaite, virtuvinėmis spintelėmis ir tualetu su dušu. Taip sakant visiškai tuščią butą. Tačiau labai greitai jį užpildėme daiktais. O daiktų sąrašas netrumpas. Sofa, karališko dydžio lova, kavos staliukas, TV spintelė, skalbimo mašina bei kelios dėžės virtuvės rakandų (tame tarpe ir arbatinukas, tosteris, fritiurinė ir kombainas), dėžė žaislų ir knygų Arui + žaislinis motociklas - stumdukas - visus šiuos daiktus mums surinko Olivija. Daugiausiai tai ką paliko mums jos sesė išsikeldama į kitą miestą bei ką Olivija rado garažiniuose išpardavimuose. Ir nors labai siūlėme už viską susimokėti, ji ir jos vyras Darren atsisakė paimti pinigus. Už tai esame jiems labai dėkingi. Be to dar buvusios gyvenamos vietos šeimininkas atidavė nereikalingą dviratį (visai naują) bei mikrobangų krosnelę. Pasijutome be galo turtingi, bet visų labiausiai žmonių dėmesio bei pagalbos. Be visų šių daiktų taip pat sulaukėme daug pagalbos keliantis, juk automobilio dar neturime. Alfredas (mūsų kaimynas iš buvusios gyvenamos vietos) pasiskolino iš namo šeimininko priekabą, prisikabino ją prie savo automobilio bei padėjo perkraustyti visus daiktus iš buvusio namo bei Olivijos į mūsų naujus namus. Butas buvęs tuščias staiga prisipildė ne tik daiktų, bet ir mūsų juoko, ir vaiko krykštavimų.
Lietuvis išnuomavęs mums šį butą labai stebėjosi tuo, kad būdami vos savaitę Australijoje jau turime ir gyvenamą vietą, ir šitiek daiktų. Tiesą sakant tuo mes stebimės ir patys. O visų labiausiai tuo kiek pagalbos sulaukėme ir kiek daug meilės jaučiame nuo pat pirmųjų akimirkų visiškai mums nepažįstamame krašte. Labai tikimės, jog tai niekur neišnyks bei lydės mus visą kelią, kurį pradėjome čia eiti.
Taigi, labai didelis darbas atliktas, naujus namus jau tikrai galima vadinti NAMAIS, nes čia jaučiamės laimingi, jaučiamės saugūs. Dabar tereikia susirasti Tadui darbą, o vėliau… O kas bus vėliau kol kas nepasakosime, bet patys pamatysite ;). Kalbant apie darbą, rytoj Tadui bandomasis laikotarpis pas buvusio namo šeimininką. Darbas kol kas labai paprastas, bet puiki pradžia parodyti ką gali Tadas. Dedame į tai daug vilčių bei tikimės, jog viskas eisis puikiai.
Be didelės šios naujovės noriu nusistebėti tuo kaip laisvai čia žmonės bendrauja. Parduotuvėse pardavėjai visada paklausia kaip sekasi. Aišku daugiausiai iš mandagumo, tačiau ne vienas toks pokalbis buvo nuoširdžiai užmegztas ir pakėlęs nuotaiką. Štai viena pardavėja nuoširdžiai manęs pagailėjo, kad saulėje nudegiau pečius. O kita pardavėja man perkant T. Hardy knygą patarė pasiruošti nosinaičių pabaigai, nes tai tikrai labai liūdna knyga. Persimetėme dar keliais sakiniais ir knygyną aš palikau plačiai šypsodamasi, nes niekada Lietuvoje jokia pardavėja su manimi nebuvo nusiteikusi bendrauti parduodant knygą, vaistus, vaisius ar bet ką kitą. Čia žmonės bendrauja nuolatos ir nesijaučia, jog kaip pas mus yra skundžiamasi, kad technologijos bendravimą sumenkino. Tiesiog niekas nemato problemos užkalbinti nepažįstamą žmogų bei su juo pradėti lengvą, smagų, neįpareigojantį pokalbį. Tai mane ypatingai žavi. Bent kol kas ;).
Kalbant apie orą. Karštis yra gerai, mums jis patinka. Galbūt dar tik nepatyrėme to tikrojo karščio apie kurį čia visi kalba ir kuriuo mus visi gasdina. Tačiau dar nebijome. Vis dėlto labiausiai stebinantis dalykas yra tai kaip dažnai čia lyja iš giedro dangaus. Tiesiog atrodo lyg ir nėra debesų virš galvos, o lyja tokiu šaltu dušu. Keistas jaumas. Lietuvoje taip irgi būna gal pora kartų per metus. O mums čia tai jau teko patirti bent keliolika kartų per pastarąją savaitę. Bet kai lyja rimtai, tai tikrai kiauriai. Nors tikriausiai dėl to kiaurai, kad nedaug rūbų tenešiojame tokiame karštame krašte :).
Dar vienas dalykas. Atradau naują mėgstamą spalvą. Tai medžių šviežių lapų spalva - ryškiai salotinė ir būtent tuo momentu, kai dar ne visai naktis, tačiau jau ir nebe vakaras. Kai tamsu, bet dar matosi gamtos spalvos. Medžiai tada būna tokios ypatingai žalios spalvos, jog širdį užplūsta ramybės jausmas, kad diena buvo nugyventa gerai. Ir kaip sako mūsų buvusio namo šeimininkas “Tomorrow is another day” (Rytojus yra kita diena).
Žinoma, šiandien iki vakaro dar yra laiko, bet temsta čia tikrai anksti :).
Iki kitų kartų ;).
Rodyk draugams
Apsižiūrėjus butą jis labai didelio įspūdžio nepaliko, buvome matę ir patrauklesnių variantų, tačiau iš esmės pats butas buvo tvarkingas, paprastas ir turėjo viską ko mums labiausiai reikėjo - stogas virš galvos, vieta nusiprausti bei pavalgyti. Labai ilgai nesvarstę susitarėme dėl buto bei jau trečiadienį kėlėmės su visais savo daiktais. Kiek gali turėti daiktų šeima kątik atvažiavusi į naują šalį? Pasirodo, kad labai daug :D.
Gal jau minėjau, kad Olivija mums parūpino kažkiek baldų bei daiktų pradžiai, jeigu susirastume gyvenamą vietą be baldų. Taigi mes susiradome gyvenamą vietą tik su orkaite, virtuvinėmis spintelėmis ir tualetu su dušu. Taip sakant visiškai tuščią butą. Tačiau labai greitai jį užpildėme daiktais. O daiktų sąrašas netrumpas. Sofa, karališko dydžio lova, kavos staliukas, TV spintelė, skalbimo mašina bei kelios dėžės virtuvės rakandų (tame tarpe ir arbatinukas, tosteris, fritiurinė ir kombainas), dėžė žaislų ir knygų Arui + žaislinis motociklas - stumdukas - visus šiuos daiktus mums surinko Olivija. Daugiausiai tai ką paliko mums jos sesė išsikeldama į kitą miestą bei ką Olivija rado garažiniuose išpardavimuose. Ir nors labai siūlėme už viską susimokėti, ji ir jos vyras Darren atsisakė paimti pinigus. Už tai esame jiems labai dėkingi. Be to dar buvusios gyvenamos vietos šeimininkas atidavė nereikalingą dviratį (visai naują) bei mikrobangų krosnelę. Pasijutome be galo turtingi, bet visų labiausiai žmonių dėmesio bei pagalbos. Be visų šių daiktų taip pat sulaukėme daug pagalbos keliantis, juk automobilio dar neturime. Alfredas (mūsų kaimynas iš buvusios gyvenamos vietos) pasiskolino iš namo šeimininko priekabą, prisikabino ją prie savo automobilio bei padėjo perkraustyti visus daiktus iš buvusio namo bei Olivijos į mūsų naujus namus. Butas buvęs tuščias staiga prisipildė ne tik daiktų, bet ir mūsų juoko, ir vaiko krykštavimų.
Lietuvis išnuomavęs mums šį butą labai stebėjosi tuo, kad būdami vos savaitę Australijoje jau turime ir gyvenamą vietą, ir šitiek daiktų. Tiesą sakant tuo mes stebimės ir patys. O visų labiausiai tuo kiek pagalbos sulaukėme ir kiek daug meilės jaučiame nuo pat pirmųjų akimirkų visiškai mums nepažįstamame krašte. Labai tikimės, jog tai niekur neišnyks bei lydės mus visą kelią, kurį pradėjome čia eiti.
Taigi, labai didelis darbas atliktas, naujus namus jau tikrai galima vadinti NAMAIS, nes čia jaučiamės laimingi, jaučiamės saugūs. Dabar tereikia susirasti Tadui darbą, o vėliau… O kas bus vėliau kol kas nepasakosime, bet patys pamatysite ;). Kalbant apie darbą, rytoj Tadui bandomasis laikotarpis pas buvusio namo šeimininką. Darbas kol kas labai paprastas, bet puiki pradžia parodyti ką gali Tadas. Dedame į tai daug vilčių bei tikimės, jog viskas eisis puikiai.
Be didelės šios naujovės noriu nusistebėti tuo kaip laisvai čia žmonės bendrauja. Parduotuvėse pardavėjai visada paklausia kaip sekasi. Aišku daugiausiai iš mandagumo, tačiau ne vienas toks pokalbis buvo nuoširdžiai užmegztas ir pakėlęs nuotaiką. Štai viena pardavėja nuoširdžiai manęs pagailėjo, kad saulėje nudegiau pečius. O kita pardavėja man perkant T. Hardy knygą patarė pasiruošti nosinaičių pabaigai, nes tai tikrai labai liūdna knyga. Persimetėme dar keliais sakiniais ir knygyną aš palikau plačiai šypsodamasi, nes niekada Lietuvoje jokia pardavėja su manimi nebuvo nusiteikusi bendrauti parduodant knygą, vaistus, vaisius ar bet ką kitą. Čia žmonės bendrauja nuolatos ir nesijaučia, jog kaip pas mus yra skundžiamasi, kad technologijos bendravimą sumenkino. Tiesiog niekas nemato problemos užkalbinti nepažįstamą žmogų bei su juo pradėti lengvą, smagų, neįpareigojantį pokalbį. Tai mane ypatingai žavi. Bent kol kas ;).
Kalbant apie orą. Karštis yra gerai, mums jis patinka. Galbūt dar tik nepatyrėme to tikrojo karščio apie kurį čia visi kalba ir kuriuo mus visi gasdina. Tačiau dar nebijome. Vis dėlto labiausiai stebinantis dalykas yra tai kaip dažnai čia lyja iš giedro dangaus. Tiesiog atrodo lyg ir nėra debesų virš galvos, o lyja tokiu šaltu dušu. Keistas jaumas. Lietuvoje taip irgi būna gal pora kartų per metus. O mums čia tai jau teko patirti bent keliolika kartų per pastarąją savaitę. Bet kai lyja rimtai, tai tikrai kiauriai. Nors tikriausiai dėl to kiaurai, kad nedaug rūbų tenešiojame tokiame karštame krašte :).
Dar vienas dalykas. Atradau naują mėgstamą spalvą. Tai medžių šviežių lapų spalva - ryškiai salotinė ir būtent tuo momentu, kai dar ne visai naktis, tačiau jau ir nebe vakaras. Kai tamsu, bet dar matosi gamtos spalvos. Medžiai tada būna tokios ypatingai žalios spalvos, jog širdį užplūsta ramybės jausmas, kad diena buvo nugyventa gerai. Ir kaip sako mūsų buvusio namo šeimininkas “Tomorrow is another day” (Rytojus yra kita diena).
Žinoma, šiandien iki vakaro dar yra laiko, bet temsta čia tikrai anksti :).
Iki kitų kartų ;).
Rodyk draugams
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą