Pirmas mūsų aplankytas zoologijos sodas šaltojoje Australijoje

 Kaip skelbia įrašo pavadinimas mes pagaliau aplankėme zoologijos sodą. Pamatėme nemažai vietinės faunos, bet prieš pasakojant apie tai, reikia papasakoti kaip ėjosi mūsų praeita savaitė.

Aras jau visai priprato prie darželio procedūrų. Žino, kad kai mamytė pasako, kad jau išeina ir reikia atsisveikinti, tai ašaros nepadės. Geriausia apsikabinti auklę ir liūdnu žvilgsniu nuliūdėjus išeinančią mamą pulti žaisti lyg niekur nieko. Ir taip visą dieną. Turi jis net mėgstamiausią žaislą darželyje ir netgi moka anlgišką žodį "Baby". Tai kūdikis lėlė su visais vyriškais atributais, tik juodaodis. Auklė sakė, jog Aras su ja nesiskiria. Ir maitina, ir prausia ir ant tualeto sodina. Žodžiu, rūpinasi kaip tik išmano. O ir šiaip labai gerai leidžia laiką darželyje. Nuo užsiėmimų su spalvotu vandeniu lauke ir avižų dribsnių pilstymo į indelius iki įvairiausių tai tapymo būdų bandymų. Žavi ir tai, kad auklė per dieną siunčią žinutes su Aručio nuotraukomis bei komentarais. Taip tampa daug ramiau, jog jam viskas gerai ir jis netgi labai laimingas bei užsiėmęs. Kol aš rašau ar mokausi juo tikrai puikiai būna pasirūpinta.  

Mamyte, nesistebėk, aš augu.

Tuo tarpu po darželio namuose likusias savaitės dienas būna kažkoks chaosas. Išsiderinusi ir aš, ir vaikas iš ritmo. Dėl to būna ir tokių atvejų, kai jis užmiega tiesiog vidury pusryčių ir ne pačioje patogiausioje pozoje. Nors tai tikriausiai susiję ir su kitu dalyku - tuo, kad jis sparčiai auga. Paskutiniu metu labai daug valgo ir labai daug miega, tad spėčiau jog jam reikia daugiau energijos visiems augimo procesams. Dėl to visur vėluojame arba apskritai taip ir liekame niekur neišėję iš namų, nes nebeatrandame vienas kitam palankaus režimo. Tačiau dėl to nei kiek nesijaudiname. Aras būna pasiilgęs namų, o ir man ne pro šalį būna juose pasisukioti po tų kelių dienų, kai galėjau tyliai dirbti nieko netrukdoma ir dėl to namai, o tiksliau jų tvarka kenčia :).

Dienos metu galima ir į mamos švarkelį įsisupti, kad nebūtų šalta

Dabar prisiminkime priežastis kodėl atvykome būtent į Brisbeną. Visų pirma dėl šilto oro. Taigi šiltas oras tikrai buvo kai tik atvažiavome vidurvasary. Tačiau dabar jau įpusėjo ruduo ir mums pasidarė šalta. Tikrai nuoširdžiai sakau, kad naktys, kai temperatūra nukrenta iki 12 laipsnių čia yra labai šaltos. O jeigu dar prisideda šaltas nuo vandenyno pučiantis vėjas, tai apskritai kalename dantimis. O to priežastis labai paprasta. Gyvendami šiltuose kraštuose jie visiškai nesirūpina namų izoliacija. Namai kiauri ir perpučiami, ir peršviečiami. Taigi kai būna karšta, tai namuose būna labai dušna. Kai būna šalta, tai namuose dar šalčiau, nes per visur traukia vidun šaltis. Naktys tapo nepakenčiamai šaltos dėl to reikia pakeisti kondicionieriaus funkcijas į šildytuvo. Tačiau vos tik šildytuvą išjungiame, šiluma gana greitai išsisklaido per visas tas namo skyles. Kurgi ne, juk pro lauko durų apačią gali ranką prakišti, tai apie kokią izoliaciją čia galima šnekėti? Neefektyvu ir neekologiška kad ir kaip bepažiūrėtum. Žinoma, sutaupoma medžiagoms statant, bet mūsų atveju, kai tokiai situacijai esant Lietuvoje jau būtų įjungtas šildymas, čia tenka su tuo kovoti kitokiais būdais - tuntas pledų ant lovos :). Jeigu šildytuvas neįjungtas miegant tampa šalta kvėpuoti. Vat ir atvykome į šiltus kraštus. Žinoma, dienos vis dar šiltos bei po saulute gerai kaitina, bet naktys tapo nepakenčiamai šaltos. Baisiausia šiuo atveju dėl Aro, nes jis linkęs nusispardyti apklotus. Dėl to eina miegoti pilnai apsirengęs su kojinėmis ir šilta pižama, bet ir to neužtenka, kai naktis įsibėgėja. Nors čia lygiai taip pat būtų galima pastebėti, kaip greitai prie gero priprantama. Toks oras Lietuvoje būtų sutinkamas su aplodismentais ir džiaugsmo šūksniai, o štai aš čia sėdžiu ir skundžiuosi, kaip man šalta :). Bet viskas tik dėl baimės, kad vaikas nesušaltų (pasiteisinau) ;).

O dabar kaip ten su tuo zoologijos sodu buvo... O buvo viskas paprastai. Olivia per groupon.com.au nupirko daug pigesnius bilietus į Currumbin Wildlife Sanctuary , o tai yra vietinės faunos zoologijos sodas apimantis apie 27 hektarus eukaliptų ir tropinių miškų teritorijos. Įspūdinga erdvė su pakankamai vietos visiems ten gyvenantiems gyvūnėliams. 

Savo kelionę pradėjome anksti ryte bei linksmai ją leidome susirašinėdami tarp dviejų keliaujančių automobilių - mūsų ir Olivijos su Darenu (jos vyru). Koks vis dėlto nuostabus dalykas yra tos šiuolaikinės technologijos. Bekeliaudami išsiaiškinome, kad mūsų super senas ir daug matęs mašiniukas spidometre atsilieka 25 km/h. Būna ir taip, bet bent jau bus aišku kodėl pagal mūsų spidometrą visi mieste važinėja 40, kai galimas 60 km/h greitis :). Beje, kalbant apie greitį čia nėra nerašytos lietuviškos taisyklės, kad jeigu viršyji greitį iki 10 km/h, tai niekas ir nestabdys. Čia stabdo ir už 3 km/h viršytą greitį bei netgi išrašo baudą. Kas jau spėjo susirūpinti, tai mūsų dar nestabdė, tik daug istorijų girdėjome :).

Zoologijos sode nuėjome apie 8,5 km. Matėme miegančias koalas, miegančias ir apsnūdusias kengūras ir labai daug gyvūnų nematėme. Matyt, pataikėme visų snūdo metu. Tačiau gavome progą pamaitinti kengūras bei jas paglostyti. O tai buvo viena didžiausių atrakcijų Arui. Na, gal ir mums suaugusiems. Gerai, gerai, man tai buvo netgi įdomiau nei Arui :). Pagaliau prisiliesti prie tos australiškos gamtos stebuklo. Gaila aišku jų zoologijos sode apsuptų tokių kaip mes ištroškusių jas pamaitinti, paglostyti, nufotografuoti. Tačiau realybė tokia, kad gal geriau jau zoologijos sodas nei australiškas kelias. Vien Kanberoje (Australijos sostinėje) per metus užregistruojama apie 1000 avarijų dėl partrenktos kengūros. O tai yra vienas mažesnių Australijos miestų. Be to susidūrimas su beveik 2 metrų kengūra nebūtų juokingas reikalas. Tad joms laisvė yra labai pavojinga dėl išvystytos žmogiškosios infrastruktūros. Čia  netgi sklando patarimai, jeigu tenka važiuoti paryčiais ar pavakare, geriau laikytis už didžiųjų sunkvežimių, nes jie turi specialas apsaugas partrenkus gyvūną ir dėl to tiems kas seka iš paskos kelias būna tiesiog išvalomas. 

Geriau sugrįškime iš žiaurios realybės į tą autrališką zoologijos sodą. Tai buvo tikrai smagus pasivaikščiojimas pernelyg nepavargstant. Esant norui arba pavargus aplink visą sodą važiuoja traukinukas į kurį galima įsėsti keliose skirtingose stotelėse. Tad žmogaus patogumu pasirūpinta pilnumoje. Tuo tarpu gyvūnai kaip ir visuose zoologijos soduose yra pavargę nuo žmonių dėmesio.

Nesitikėjau, kad tokį Discovery kanalo vertą vaizdą kada nors pamatysiu gyvai

Reikia pastebėti, jog šis zoologijos sodas puikiai pritaikytas šeimoms ir vaikams. Daug atrakcijų bei vietų pažaisti ir tuo pačiu pažinti. Nors Aras daugeliui tų vietų dar buvo per mažas, bet jam užteko ir koalų skulptūrų draugijos (gal kas prisimenate Blinky Bill animacinį filmuką iš vaikystės? Tai čia jo buvo pilna visame parke), kad nuotaika praskaidrėtų. Išvadose, praleidome puikų sekmadienį Olivijos, Dareno ir Juliaus draugijoje. Pamatėme ne viską ką norėjome, bet tuo pačiu ir to ko nesitikėjome. Smagiausia buvo glostyti kengūras. Planas apkabinti koalą liko ateičiai. Kada nors kokiame nors kitame zoologijos sode. O jų šiame mieste dar yra du neaplankyti. 

Visai pabaigai noriu padėkoti Olivijai už suorganizuotą kelionę. Taip pat atsisveikinti su Juliumi. Jis kaip tik šiuo metu arba kybo ore arba laukia kuriame nors oro uoste kol vėl nusileis ant gimtos žemės. Ačiū už puikiai praleistą laiką, už ilgus pokalbius, už kavą, arbatą ir didelius kiekius šokolado. Ačiū už tai, kad buvai ir esi mums draugas. Visų labiausiai dėkoju už Arą, nes per tą trumpą laiką tapai jam geriausiu draugu. Bus liūdna, kai jis eidamas kiemu tavęs šauksis ir nesupras kodėl jam niekas neatsako. Neabejoju, jog dar ilgai prisimins jūsų smagius žaidimus. Belieka tikėtis, jog ateity dar susimatysime. O ryšį, tai palaikysime būtinai. Sėkmės.

Ačiū visiems kas skaitote. Šitame puslapyje komentarai jau turėtų puikiai veikti.  Tad nesikuklinkite ir palikite komentarus su pasiūlymais ką dar norėtumėte sužinoti, bandysiu jūsų norus išpildyti :). O gal tiesiog turite kažkokių pastebėjimų ir norite jais pasidalinti? Būtinai rašykite. 

Mylime ir bučiuojame. Tuoj jau mums prireks šilumos iš jūsų, girdėjau, kad labai ten užkaitote ;). Ate :*