Užvakar po trumpos dviejų savaičių pertraukos grįžau prie mokslų. Mano verslo studijos tikrai nemažai išmokino. Visų svarbiausia, kad jos mane išmokino drąsiai šnekėti ir reikšti savo nuomonę. Keista tai sakyti kai esu 31-ų metų moteris, baigusi gimnaziją ir du bakalaurus Lietuvoje. Niekada nebuvau iš tų, kurie daug kalbėtų (nebent su išskirtiniais žmonėmis ir dar per anglų kalbos ir etikos pamokas). Iš esmės buvau tylenė dažniau savo mintis pasilaikanti sau. Bet gyvenimas, milžiniškas pokytis keičiant gyvenamą šalį... o gal ir tas kad man visada patiko kalbėti angliškai privertė mane tapti savo kurso lydere žinančia visus atsakymus, net jei kartais mano atsakymai būna neteisingi. Aš nustojau bijoti būti neteisi. Anksčiau atrodė, kad jeigu atsakysiu neteisingai kažkas mane nuteis, palaikys kvaila ir panašiai. Studijuodama Australijoje žinau, kad nieko panašaus neįvyks jeigu garsiai reikšiu savo mintis. Ir svarbiausia, jog 95% kartų esu teisi. O tai prisideda prie tolesnės drąsos. Dėstytojas ir kursiokai laukia mano atsakymų, nes aš juos žinau arba bent jau spėju. Ir nebijau spėti. Dabar svarstau kodėl anksčiau visus atsakymus murmėdau pati sau tyliai.
Mūsų dėstytojas čia sako - man nereikia gerų, tikslių atsakymų iš jūsų. Man reikia diskusijos, man reikia matyti, kad jūs dalyvaujate. Per ilgus metus mokantis Lietuvoje (12 metų mokykloje, 4 metai istorijos bakalauras ir tuo pačiu metu 5 metai ekonomikos bakalauras, 1 metai psichologijos bakalauras, dar galima pridėti 8 metus vaikystės muzikos mokykloje) buvo tik keli mokytojai, dėstytojai su kuriais aš jaučiausi laisvai diskutuodama klasėje/auditorijoje. Ir nežinau ar kaltas buvęs mano nepasitikėjimas savimi ar dabartinė branda, kad galvoju kiek daug daugiau aš būčiau nuveikusi savo gyvenime, jeigu kas nors mano dabartines smegenis būtų įdėjęs į jaunesnę mano galvelę. Bet juk laiko nesugrąžinsi atgal. Yra tik dabar ir dabar aš visada jaučiuosi lyg savo gyvenimo viršūnėje. Nesvarbu net jeigu tai tik diskusija su savo trimečiu apie tai ką jis valgys pusryčiams. :)
O jeigu rimtai... Šalies keitimas, nauja aplinka priverčia ir į save pasižiūrėti naujai. Atgimti ir pervertinti visą savo patirtį. O gal tiesiog pamilti save tokią kokia esu, o ne tokią kokią kiti nori manyje matyti.
Buvimas studente Australijoje eina į pabaigą. Ir nors didesnę laiko dalį man tai atrodė kaip tuščias laiko leidimas mokantis tai ką jau moku, bet tuo pačiu tai buvo gera ir jaudinanti patirtis. Sutikau daug įdomių ir gerų žmonių, gerai praleidau laiką. Man to tikrai truks kai išlaikysiu paskutinį egzaminą.
P.S. Jeigu turite klausimų apie mano studijas Australijoje, būtinai parašykite man žinutę. Pasistengsiu atsakyti į jūsų klausimus :).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą