Septyni kartai per vienus metus ir kita :)

Tai ne šiaip koks mistinis skaičius. Tai tik tiek kartų mes kėlėmės per paskutinius metus. Na, tiksliau per paskutinius trylika mėnesių. Ir visą laiką su savo daiktais, bagažu, baldais. Paskutinis persikėlimas buvo ypatingai didelis. Užtrukome visą dieną, kad persigabentume daiktus.

Bet supratau vieną dalyką. Australai labai mėgsta keltis. Jeigu Lietuvoje žmogus atrodo keliasi tik į didmiestį studijuoti ir ten dar kelis kartus per savo gyvenimą persikelia iš bendrabučio į kambarį pas kažką, tada į butą, o paskui jau į savo būstą ir galų gale jeigu pavyksta įgyvendinti gyvenimo svajonę tai į savo namą. Tuo tarpu  australai juda pirmyn atgal, aukštyn žemyn. Po visą Australiją, po mikrorajonus, miestus. Ir jiems tai atrodo labai normalu. Net jeigu jie sako, kad nepatinka keltis, jie tai daro nuolatos. Arba yra tokių, kurie sako, kad patinka keltis, nes tada gali išmesti daug daiktų. O naujuose namuose įsigyti naujų daiktų. Skamba keistai? Štai kodėl tiek daug pas juos visai gerų daiktų mėtosi šalikelėse. Jie nevertina jų ir kiek padėvėtas daiktas atrodo jau vertas išmetimo.

(O kad Lietuva būtų arčiau, nebūtų šeimų be reikalingiausių baldų ir daiktų, jie čia tiek visko išmeta, net kartais gėda žiūrėti).

Parkas netoli mūsų naujų namų

 Jau esu anksčiau rašiusi kaip labai jie nevertina tam tikrų dalykų. Tik klausydamiesi mūsų pasakojimų apie sovietmetį, karus, bananų nokinimą rūsiuose jie lyg netikėtai supranta kaip gerai gyveno. Bet greitai tai užmiršta. Nieko nesakau, jie ir nesiskundžia savo gyvenimu. Tiesą sakant nesu girdėjusi nei vieno besiskundžiančio žmogaus šioje šalyje. Na, gerai. Vienas buvo, bet jis buvo lietuvis. Australų gyvenimo būdas jiems leidžia ignoruoti viską kas vyksta pasaulyje. Aišku, jiems užtenka savų tragedijų, bet mums prašaliečiams žiūrintiems į platesnį regėjimo lauką jų problemos atrodo kaip buitinis konfliktas palyginus su pilietiniu karu. Nieko nesakau, buitiniai konfliktai yra siaubinga tragedija nuo kurių prasideda dar didesnės. Ir iš tikrųjų Australijoje tai yra be galo opi problema. O tai labai stebina, nes vėlgi grįžtu prie to paties, jie turi tiek daug ir taip gerai gyvena, saulė pas juos šviečia visus metus, bet apie 30% moterų (iš beveik 2000 apklausoje dalyvavusių moterų) nuo 15 metų amžiaus prisipažįsta patyrusios fizinį smurtą, apie 20% netgi seksualinį. Nepatogi tema. Dar aktualesnė Lietuvai, nes ten statistika negailestinga. 

Kodėl apie tai rašau? Tiesiog man tai labai aktualu ir svarbu. Be to baigiau rašyti savo trilogiją, kuri labai siejasi su šia tema ir bet kuo kas reiškia buvimą moterimi. Bet tai greičiau lyrinis nukrypimas. O aš noriu pasakyti, jog visiems vadinantiems Australiją svajonių šalimi tiesos tame tikrai daug, tačiau nereikia užmerkti akių prieš tam tikrus dalykus: visur gyvena tokie patys žmonės, savo problemas sprendžiantys dažnai ne civilizuotais metodais, o kumščiais (per metus kiek nugirdau aplink mus vykstančius įvykius vienas vyras buvo užmuštas per muštynes dėl įniršio kelyje, jaunuolis vienu smūgiu užmuštas kitų priekabiavusių jaunuolių prie naktinio klubo, daug vaikų grobimų, bombų statymo mokyklose, paauglių mosikavimųsi peiliais – ir visa ta informacija nežiūrint ir specialiai neskaitant žinių – jeigu domėčiausi tai sąrašas neabejotinai būtų ilgenis). Ir čia būna išmestų kūdikių, išprievartavimų ir pan. Čia gyvena lygiai tokie patys žmonės kaip ir Lietuvoje, tik saulės jie turi daugiau. Ir daugiau erdvės ilsėtis. Tik jau mes atvykę pasirenkame ką matyti, kaip žiūrėti. Neneigsiu kai kurie dalykai natūraliai pagražėja, nes negalime juk peikti savo pačių sprendimo palikti šiltą lizdą - jaukius namus dėl kažko neaiškaus ir nepažįstamo. To paukštiško skrydžio į pietus. Tačiau nereikia pamiršti, jog gražu yra ten kur grožį mes patys susikuriame. O Lietuva beje net ir su kraupiomis žiniomis yra be galo graži šalis su daug nuostabių žmonių.

Ir net parašiusi visa tai sakau, jog Australija yra pasakiška šalis. Mums atvykti čia buvo geriausias mūsų sprendimas. Pamatyti pasaulį emigranto akimis didelis ir įdomus žingsnis. Tuo pačiu pamatyti Lietuvą iš visai kitokios pozicijos, save ir kitą pažinti gyvenimiškai sunkiose situacijose.  Rekomenduočiau tokį metodą bet kam kieno gyvenimas atrodo nelengvas – jis būna ir dar sunkesnis kai prisigalvoji sau nelabai suvokiamų svajonių :). Ir paskui pasirodo, kad svajonės pildosi ir jų išsipildymas dar geresnis nei buvo galima įsivaizduoti. Ir staiga skųstis nesinori kai žinai, jog viskas nuo paties priklauso. Vat... :)

Darbo vieta su atviru dangumi stebėjimui ir įkvėpimo pasisėmimui :)

Ir dar vienas lyrinis nukrypimas kita linkme. Mane siaubingai stebina toks dalykas, štai skaičiau straipsnį, kad Lietuvos moterys yra labiausiai išsilavinusios Europos Sąjungoje. Ir iš tikrųjų procentaliai vertindama sutiktus žmones Australijoje ir Lietuvoje, lietuviai visada yra labiau apsiskaitę, įdomesni ir išprusę. Nesakau, kad australai ne tokie. Jie tik atrodo neturi tam poreikio. Užtenka kiek davė mokykloje, o paskui seka tėvų verslas arba kitos galimybės kurioms nereikia studijų ar skaityti knygas ir pan. Žinoma su išimtimis. Tai kodėl jeigu mūsų šalis tokia išsilavinusi, visi iš jos bėga? Ką reikia daryti, kad žmonės norėtų grįžti, imtis verslo, kurti kažką savo ir savo šalies labui? Tikrai prasilenkia su logika. Tokie protingi,  bet nepraktiški. Ir tame yra tiesos. Aš dažnai pagaunu save galvojant, jog esu tiek mokslų baigusi, bet tarsi nežinau ką su tomis žiniomis daryti. Turėti kelis diplomus dar nieko nereiškia, jeigu nesugebi žinių pritaikyti praktiškai. Tai kai ekonominiai rodikliai ir išsimokslinimas eis koja kojon, tada jau galėsime kažkuo didžiuotis... Kol kas tai tik labai ilgas kelias link harmonijos tarp diplomų skaičiaus ir sugebėjimo juos panaudoti. Štai jums vienas iš rodiklų - moterų atliginimų vidurkis yra apytiksliai 14% mažesnis už vyrų. Nors jos ir labiausiai išsilavinusios EU.

P.S. naujas namas geriausias kokiame teko gyventi Australijoje. Kiek toliau nuo miesto centro, bet tuo pačiu ir nuo viso šurmulio. Tobula vieta susikaupti ir rašyti :). Tai vat jums ir rašau :) svajokite ir siekite toliau.

Mūsų naujas namas :)

Gėlės vadinasi Rojaus Paukščiai - kaip vadinasi taip ir atrodo :)